Seimas ketvirtadienį uždraudė prekybininkams nuo 2023 metų liepos neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius – jie turės būti apmokestinti, išskyrus skirtus pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.
Už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas: už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo keturi o 13 susilaikė.
Apmokestinus maišelius norima paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės teigimu, pataisos labai reikalingos, nes kiekviena atlieka teršia gamtą.
„Kiekvienas mes turėsime savo kuprinėje, savo tašėje maišelį, į kuriuos dėsime savo produktus ir nereikės imti vienkartinių maišelių tam, kad šiukšlintume gamtą“, – teigė ji.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad žmonės per daug galvoja apie savo kišenę, bet per mažai apie aplinkos teršimą.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius įsitikinęs, kad nauja tvarka skatins prekybininkus pasipinigauti – esą jie ir dabar maišelių kainą įskaičiuoja į prekių kainas, o ateityje papildomai pasiims dar kelis centus. Pasak jo, yra daug birių produktų, kuriuos reikia „į kažką susidėti“, be to, anot jo, nėra duomenų, kiek panaudotų maišelių perdirbama ar sudeginama.
Jokiai Seimo frakcijai nepriklausantis Mindaugas Puidokas prognozavo, kad pataisų įgyvendinimas sukels daug problemų.
„Kaip pirkėjas galės įrodyti, kad atsinešė savo plonąjį maišelį ar sutaupęs nuo praeito pirkimo, ar nusipirkęs ženkliai pigesnių kitoje parduotuvėje. Ar galės pardavėjas reikalui esant žuvį įdėti į dvigubą maišelį, ar antras bus apmokestintas“, – svarstė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika tikino, kad maišelius žmonės naudoja ne kartą: „Tą maišelį naudoja, na, šuns ekskrementams po to surinkti, tai jo neišmeta šiaip sau“.
Vienas pataisų iniciatorių, Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis, remdamasis Eurostato duomenimis, sako, kad Lietuva yra daugiausiai plonų plastiko maišelių sunaudojanti šalis žemyne – 2020-aisiais vienam gyventojui teko 249 itin ploni maišeliai.
Pasak jo, pataisos padės kontroliuoti maišelių perteklinį naudojimą, nes apmokestinimas leidžia įvertinti tikruosius jo kaštus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad pataisomis siekiama keisti gyventojų įpročius.
„Dabar labai dažnai gyventojas pirkdamas bananus, jau supakuotą agurką jį dar kartą įsideda į plastiko maišelį“, – teigė ji.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo teigta, kad nuo 2020 metų įvedęs 5 centų už maišelį mokestį prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupė šešias tonas plastiko.
Dabar tokie maišeliai yra nemokami ir pirkėjai jų gali pasiimti kiek nori.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
