Vilniaus savivaldybė vėl atidėjo svarstymus dėl galingų fejerverkų draudimo – trečiadienį tarybos posėdyje planuotas sprendimas išimtas iš darbotvarkės.
Šis klausimas atidedamas jau antrąjį kartą, pirmąkart tokią iniciatyvą sostinės administracijos atstovai pristatė dar birželio pabaigoje. Šįkart siūlymą teikė valdančiosios Laisvės partijos frakcijos seniūnė Rita Balčiūnienė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius prasidedant posėdžiui pranešė, kad „rengėjai atsiėmė klausimą“, tačiau argumentų, kodėl, nepateikė.
Abejonės – po verslo kreipimosi
Savivaldybės teigimu, sprendimas dar bus aptariamas su švenčių sostinėje rengėjais.
„Kilo poreikis aptarti aplinkybes, kuriomis fejerverkai ar pirotechnikos priemonės galėtų būti naudojami Vilniuje filmų kūrėjų, nacionalinių švenčių rengėjų“, – BNS nurodė savivaldybė.
Savivaldybė planuotų draudimo svarstymų išvakarėse sulaukė ir profesionalią pirotechniką naudojančių įmonių kreipimosi.
Jame pabrėžiama, kad norima uždrausti pirotechnika ir fejerverkai nacionaliniu mastu yra yra legalūs ir neuždrausti, sertifikuoti Europos Sąjungoje, o savivaldybės iniciatyva gali prieštarauti Civilinės pirotechnikos apyvartos kontrolės įstatymui.
„Lietuvos pirotechnikų asociacija įvardija šį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių siūlomą projektą, kaip priemonę uždaryti ir sužlugdyti pirotechnikos verslo sektorių, o tai atsilieptų kitoms verslo sritims. Į Vilnių negalėtų atvykti pasaulinio lygio atlikėjai, kino industrijos kompanijos, ir kiti kūrėjai, kurie naudoja savo pasirodymuose profesionalius pirotechnikos gaminius“, – teigiama rašte.
Verslo atstovai taip pat argumentuoja, kad dėl draudimų sostinėje nebegalėtų vykti kasmet rudenį vykstantis festivalis „Vilniaus fejerija“, nors profesionalių fejerverkų šventės ir festivaliai vyksta daugybėje kitų valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Maltoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Kanadoje.
Draustų ir naudojimą, ir prekybą
Triukšmo prevencijos taisyklių pakeitimais siūlyta, jog sostinėje būtų draudžiama naudoti F4 kategorijos fejerverkus bei T2 ar P2 kategorijos civilines pirotechnikos priemones. Šiuos profesionalius fejerverkus gali įsigyti, laikyti ir naudoti tik licencijuotos įmonės, bet ne bet kuris gyventojas.
Taip pat sprendimu būtų ribojama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančių licencijuotų įmonių, kurios verčiasi F4 kategorijos fejerverkų, T2 ar P2 kategorijų civilinės pirotechnikos priemonių pardavimu ir paslaugų teikimu, ūkinė veikla.
Taisyklių pakeitimuose įtraukta ir šiuo metu kituose teisės aktuose galiojanti nuostata, kad ir mažesnio galingumo pirotechnika, išskyrus vadinamąsias bengališkąsias ugneles, yra draudžiama arčiau nei 75 metrai nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, savivaldybės nustatytose tyliosiose viešosiose zonose.
Klausimas sukėlė nemažai diskusijų ir tarp Vilniaus politikų.
„Būtų įdomi išgirsti, ar atsiimta dėl to, nes Vyriausybės atstovas pateikė išvadą, kurios mes nežinom (...), nes kiek suprantam pasiūlytas projektas prieštarauja įstatymams“, – sakė „Laisvės ir teisingumo“ atstovas, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.
Siūlo apklausą
Jis taip pat siūlė tarybai prieš priimant ribojimus surengti reprezentatyvią vilniečių apklausą, tačiau baigiantis posėdžiui neliko kvorumo, tad klausimas taip pat nesvarstytas.
A. Zuokas siūlė klausti, ar gyventojai pritaria, jog Vilniaus savivaldybėje be jokių išimčių būtų uždrausta naudoti profesionaliam pirotechnikų naudojimui skirtas civilinės pirotechnikos priemones (F4 kategorijos fejerverkai, T2 kategorijos teatrines pirotechnikos priemones ir P2 kategorijos kitas pirotechnikos priemones).
Jo teigimu, savivaldybė galėtų palikti išimtis fejerverkų naudojimui per kai kurias šventes, pavyzdžiui, Naujųjų metų išvakares, per Lietuvos valstybės atkūrimo, Mindaugo karūnavimo ar kitų valstybinių švenčių dienas.
„Galbūt tai būtų tas kompromisas, kuris leistų surasti teisingą sprendimą subalansuojant nuomones“, – kalbėjo A. Zuokas.
Dalis politikų pabrėžė, kad fejerverkų technologijos tobulėja, jie būna ir begarsiai, be to, pirotechniką naudoja ir teatrai, kino industrija, tad draudimai apribotų ir jų galimybes. Priekaištų sulaukė ir pats apklausos siūlymas dėl sudėtingų formuluočių, kurių gyventojai be papildomo domėjimosi nesuprastų.
Iniciatyva stringa nuo vasaros
Taisyklių pakeitimas buvo registruotas dar birželio pabaigoje, tačiau savivaldybės administracijos atstovai tuomet jį atsiėmė. Savivaldybės teigimu, klausimo rengėjai tuomet įvertino, kad „pritrūks balsų šio draudimo įgyvendinimui“.
Vilnius daugiau nei prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją. Savivaldybės teigimu, sostinė šiuo metu nebenaudoja galingų fejerverkų savo šventėse, taip pat žadėjo neišduoti leidimų tokiems renginiams.
Pirotechnikos naudojimo kritikai teigia, kad ji kenkia aplinkai, gąsdina Lietuvoje esančius Ukrainos karo pabėgėlius.
BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ spalį atlikta apklausa parodė, jog fejerverkų naudojimui renginiuose nepritaria ar greičiau nepritaria 54 proc. gyventojų, daugiau nei pusė šalies gyventojų, 35 proc. tokį šventimo būdą palaiko arba greičiau palaiko.
Vilniuje 58 proc. gyventojų pasisakė prieš ir 22 už fejerverkus renginiuose.
Autoriai: Paulius Perminas, Ignas Jačauskas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
