Plano „Vėtra“ malšinant masinius neramumus ateityje planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis ji kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.
„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.
Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.
Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.
Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.
R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.
Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.
R. Pociaus vertinimas pasikeitė
S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino generolą R. Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.
A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.
„Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia, jei jis neatėjo į savo darbą?“, – svarstė A. Bilotaitė.
Ji priminė 2018-aisiais atliktą tarnybinį tyrimą Vidaus reikalų ministerijoje „dėl generolo Pociaus tarnybinio pažeidimo naudojant tarnybinį transportą savo vestuvėms“. Tuomet premjeru buvo pats S. Skvernelis.
A. Bilotaitės teigimu, šis vertinimas buvo žinomas ir Vyriausybei.
„Kodėl šitas sprendimas nenukeliavo į Vyriausybę ir nebuvo priimtas? Jūs dangstėte savo kolegą?“, – klausė A. Bilotaitė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas bei „darbiečių“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis klausė, ar ministrė, davusi žodinį įsakymą pasitelkti VST pajėgas, vėliau įformino tai ir raštu.
A. Bilotaitė tikino, kad raštu įsakymą turi įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.
„Pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama tai padaryti, tai buvo atlikta (...). Klausimas, kas būtų buvę, jei ministrė nebūtų teikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašiusi pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė ji.
Apgailestauja dėl viešumo
Ministrė sako apgailestaujanti dėl R. Pociaus sprendimo viešai aptarinėti vidinius reikalus, nes tai, pasak jos, kenkia ir institucijų reputacijai, ir pačiam viešajam saugumui.
„Tikrai tikėjausi, kad bendru sutarimu išėjus jis elgsis kaip garbingas generolas ir tokių dalykų nedarys. Jaučiau atsakomybę, nes tai, kas dabar daroma viešumoje, kenkia ne tik institucijoms, jų reputacijai, valstybei, bet kartu daro ir grėsmę šiame geopolitiniame kontekste mūsų šaliai. Tikiuosi iš pačių pareigūnų, kad jie tą supranta eidami į viešumą ir keldami tuos klausimus“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.
Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.
Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje, nedalyvavimą statutinių tarnybų susitikimuosesu ministeriją ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.
Žada parlamentinį tyrimą
Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Demokratų sąjunga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas sakė neabejojantis, kad opozicija parlamentinį tyrimą dėl šios situacijos inicijuos artimiausiu metu.
„Iš to, ką matėme šiandien, šio susitikimo metu, esu tikras, kad opozicinės frakcijos artimiausiu metu inicijuos Seimui apsispręsti dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo ir tolesnius žingsnius, kad į tuos klausimus pagaliau gautumėme ne klausimus, o atsakymus“, – teigė jis.
A. Bilotaitė savo ruožtu pareiškė, jog iš teisėsaugos tikisi „aiškaus, objektyvaus išnagrinėjimo“, o vertindama siūlomą steigti komisiją tvirtino, jog parlamentinė kontrolė dėl riaušių malšinimo jau buvo vykdyta.
„Bet jei Seimas nuspręs, kad reikia, kad jiems svarbu dar kartą pakartoti, tai Seimo valia. Jei Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė: diskusija turės įtakos bylos baigčiai
Žurnalistams ji stebėjosi, kad R. Pocius ir opozicija klausimus dėl riaušių valdymo ėmė kelti praėjus daugiau nei metams nuo įvykių prie Seimo. Ji tvirtino, kad būtent tai, o ne riaušių valdymo formalumai, įskaitant raštiško įsakymo VST nebuvimą, gali turėti įtakos riaušių bylos baigčiai.
„Klausimas, kodėl daugiau nei po metų šis klausimas iškeliamas, kai riaušių byla pasiekia teismą? Man tai kelia klausimus, kad galbūt kai kurie politikai turi kažkokių norų. Mano žodinis pavedimas galimas, tą numato teisės aktai, aš tą ir padariau (...), taktinius dalykus palieku pareigūnams“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovė.
„Manau, kad įtakos gali turėti tai, kad politikai šiandien šį klausimą kažkodėl tai kelia į viešumą. Klausimas, kodėl?“, – pareiškė ji.
Ji pabrėžė, kad riaušių valdymo klaidos buvo įvertintos jau anksčiau, po to „buvo padarytos išvados ir išmoktos pamokos“. Ministrė tikino prieš pernykštį mitingą negavusi įspėjimų iš Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų dėl galimų grėsmių, todėl raštiško įsakymo pasitelkti VST pajėgas nedavė iš anksto.
„Dabar tai buvo padaryta, kai situacija pasikeitė, operatyviai, vietoje“, – tikino ji.
„Šiandien reikia kalbėti ne apie generolą Pocių, kuris jau yra vakar diena, šiandien mes turime kalbėti apie tai, kaip mes pasirūpinsime savo valstybės saugumu. Saugumas yra pagrindinis klausimas. Ir vienas neadekvatus generolas neturi šiandien kelti situacijos, kuri kenkia, pirmiausia, įvaizdžiui ir yra netgi grėsminga šiame geopolitiniame kontekste“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
