Su Lietuvos Vyriausybės ir verslo delegacija į Japoniją išvykęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pabrėžia būtinybę stiprinti dvišalius Lietuvos ir Japonijos ekonominius santykius, padidinti dvišalių susitikimų intensyvumą labiau, nei buvo iki pandemijos. Didžiausią bendradarbiavimo prioritetą Lietuva skirs aukštos pridėtinės vertės verslams ir inovatyvių produktų eksportui.
Kartu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte Lietuvos ir Japonijos aukštųjų technologijų verslo renginyje dalyvavęs K. Žemaitis pabrėžė, kad daugiausia perspektyvų aktyviam abiejų šalių bendradarbiavimui yra lazerių ir jų sistemų, biotechnologijų, inžinerijos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityse.
„Japonija yra Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo prioritetų sąraše ir mūsų šalis Japoniją laiko viena pagrindinių partnerių Azijos regione. Lietuva orientuojasi į aukštųjų technologijų produkcijos eksporto didinimą, todėl tikimės, kad mūsų šalių įmonių bendradarbiavimas paskatins aukštųjų technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir eksportą. Turėtume stiprinti savo santykius ir kitose srityse bei kitais būdais“, – sako viceministras K. Žemaitis.
Kartu su Lietuvos delegacija K. Žemaitis taip pat dalyvavo Lietuvos ir Japonijos maisto verslo forume bei susitiko su didžiausios Japonijos verslo konfederacijos „Keidanren“ atstovais. Jis taip pat susitiko su Japonijos vadybos asociacijos ir šios šalies išorinės prekybos organizacijos atstovais. Vizito metu taip pat suplanuoti susitikimai su bendrovių „Hitachi“, JETRO, Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros, Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos vadovais.
Japonija yra įtraukta tiek į Lietuvos prioritetinių tiesioginių užsienio investicijų, tiek į prioritetines eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkas. Siekdama dar labiau sustiprinti mūsų ekonominę diplomatiją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo paskelbusi konkursą komercijos atašė pareigoms Japonijoje užimti. Naujasis atašė veiklą turėtų pradėti dar šiemet.
Anot viceministro, plečiant prekybą su Japonija, ne mažiau svarbūs yra tradiciniai pramonės – maisto produktų, aukštos kokybės tekstilės gaminių, baldų ir chemijos produktų – sektoriai.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją, Australiją, Indiją, Pietų Korėją, Singapūrą, Indoneziją, Taivano salą, Vietnamą, Malaiziją ir Tailandą šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais išaugo 60 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Praėjusiais metais Japonija užėmė 37 vietą tarp 207 Lietuvos prekybos partnerių. Prekyba tarp Lietuvos ir Japonijos pernai augo 10 proc. ir siekė 166 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotrauka
