Penktajame „Dalyvaujamojo biudžeto forume“ Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vidaus reikalų ministerijos ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai tarėsi dėl dalyvaujamojo biudžeto ir jo naudingumo gyventojams.
Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas savivaldybei kartu su bendruomene spręsti dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus (sprendimus), kuriuos savivaldybė vėliau įgyvendina. Tai didina gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia, kartu sudaro sąlygas savivaldybėms teikti gyventojų poreikius atliepiančias paslaugas, gerinti šių paslaugų kokybę.
Pasak šiame forume pasisakiusios vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės, Lietuvoje dalyvaujamasis biudžetas dar santykinai nauja tiesioginio gyventojų dalyvavimo forma, tačiau ji sparčiai įtraukia vis daugiau savivaldybių ir jų bendruomenių.
„Vienas iš vietos savivaldos principų – gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Galima teigti, kad Lietuvoje iš esmės yra sukurtas ir nuolat tobulinamas tiesioginio gyventojų dalyvavimo mechanizmas. Dalyvaujamasis biudžetas sudaro sąlygas įsitikinti, kad tai, kaip mes gyvename – ne vien valdžios, bet visų mūsų reikalas ir atsakomybė. Tai ir pilietinės visuomenės pagrindas“, – teigė vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė.
Anot viceministrės S. Ščajevienės, atviras kalbėjimas su savo gyventojais didina pasitikėjimą tiek vietos valdžia, tiek pačia valstybe.
„Akivaizdu, kad vietos bendruomenės gyvenimo kokybę keliančios dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos neapsiriboja vien infrastruktūros gerinimu. Dalyvaujamojo biudžeto priemonėmis galima spręsti ir tokius klausimus kaip pilietiškumo ugdymas, visuomenės saugumo užtikrinimas, socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių integracija į bendruomenę, socialinės atskirties mažinimas, jaunimo užimtumo didinimas ir kt.“, – teigė viceministrė S. Ščajevienė.
Tikimasi, kad šių metų forumas suteiks postūmį dar aktyvesnėms gyventojų ir savivaldybių iniciatyvoms.
Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių (38 iš 60) bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą. Dešimtadalis jų tai daro kasmet, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga.
TILS atliktos apžvalgos metu paaiškėjo, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės įgyvendinant dalyvaujamuosius biudžetus, yra kokybiško gyventojų į(si)traukimo trūkumas, dėl padidėjusių kainų išaugusi rizika neįgyvendinti laimėjusių projektų bei pilietinių technologijų (ang. CivicTech) trūkumas.
11 savivaldybių dalyvaujamuosius biudžetus rengia arba šiais mokslo metais planuoja rengti ir mokyklose (Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Molėtų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Rietavo savivaldybės).
VRM nuotrauka
