Atleistas Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius savo pareiškimais bando pridengti tikrąsias problemas – melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą telefonu, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
R. Pociaus pasitraukimo iš tarnybos aplinkybes jis pirmadienį komentavo po to, kai buvęs VST vadas interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė ne kartą sulaukęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalavimo trauktis iš pareigų po pernai vykusių riaušių malšinimo prie Seimo.
R. Pocius tvirtino, kad ministrė tuomet delsė priimti sprendimus.
Ministerija kaltina nebuvus darbe
Spaudos konferencijoje Vidaus reikalų ministerijoje V. Dmitrijevas teigė, kad VST vadas atsistatydinimo pareiškimą įteikė, nes grėsė antra tarnybinė nuobauda.
„Buvo nuspręsta atsistatydinimo priežasčių neviešinti, bet esame priversti paaiškinti, kad vadas melavo apie susitikimus su diplomatais ir tuo metu nebuvo darbo vietoje, ne kartą be priežasties nedalyvavo Vidaus reikalų ministerijos statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo, paaiškinimų konkrečių nepateikdavo, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras. – Daugybę kartų neatsiliepė į skambučius, kai turi būti pasiekiamumas 24/7“.
Anot jo, R. Pocius atsisakydavo skirti viešojo saugumo pareigūnus policijai, kurie užtikrintų viešąją tvarką renginiuose.
V. Dmitrijevas taip pat priminė, jog R. Pocius buvo atleistas šalių susitarimu ir pats parašė pareiškimą išeiti iš darbo.
Anot viceministro, buvusio vado pareiškimai yra „desperatiškas bandymas pridengti tikrąsias problemas“, kurios nesusijusios su pernai rugpjūtį prie Seimo vykusiu riaušių malšinimu.
„Galime pasakyti tiek, kad vasarą gavęs nuobaudą vieną, antros išvengė, nes suskubo pateikti atsistatydinimo prašymą“, – sakė V. Dmitrijevas.
Pirmoji tarnybinė nuobauda, pasak viceministro, birželį buvo skirta už nedalyvavimą pasitarimuose, taip pat kartu už nesuderintų veiksmų ir įstatymų leidybos iniciatyvų teikimą.
V. Dmitrijevo teigimu, ministerijos darbuotojai buvo susisiekę su vado darbotvarkėje nurodytais asmenims, teiraudamiesi, ar vyksta susitikimas. Patikrinimai buvo atlikti ir nuvykus į darbo vietą, tačiau ten R. Pociaus nebuvo.
„Jo paaiškinimai dėl ko nebuvo darbo vietoje tiesiog nepasitvirtino. Šis kartas buvo vienintelis, po kurio atnešė atsistatydinimo prašymą“, – sakė viceministras.
Anot jo, buvo užfiksuoti du kartai, kuomet vadas ministerijos rengtuose susitikimuose nedalyvavo ir nepaaiškino priežasčių, keletą kartų dalyvavo pavaduotojas. Pastarąjį kartą, paaiškėjus, jog R. Pocius nesusitiko su nurodytais diplomatais, jis iškviestas neatvyko ir pas ministrę.
VST pasitelkta paskutinę minutę
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtino, kad pernai rugpjūčio 10 dieną malšinti neramumų prie parlamento VST pareigūnai buvo iškviesti tik pamačius, kad situacija kaista.
Jis teigė, jog išvakarėse nebuvo informacijos, kad mitinge prie Seimo gali kilti riaušės, o po šio įvykio policija išmoko pamoką ir dabar prieš protesto akcijas imamasi maksimalių apsaugos priemonių, aptvėrimų ir panašiai.
„Praėjusiais metais metų pradžioje mes buvome gavę bendro pobūdžio vienos iš žvalgybų institucijų informaciją, kad šių metų vyksiančiuose masiniuose renginiuose neatmestina, kad gali vykti įvykiai, susiję su riaušių pasireiškimu. Kalbant apie rugpjūčio 10 dieną, tokios informacijos nei mes patys (neturėjome), nei žvalgybos institucijos nesuteikė, mes dar išvakarėse kontaktavome su institucijomis ir nebuvo pagrindo vykstančio mitingo vertinti per padidintų rizikų grėsmę. Mūsų pajėgumai buvo kaip darbui įprastam taikiam mitinge“, – sakė R. Požėla.
Jis taip pat teigė, kad vasarą didelis skaičius pareigūnų buvo išleisti atostogų po įtempto darbo dėl koronaviruso valdymo priemonių, vasarą prasidėjusios migrantų krizės valdymo, ir mitingo dieną skubiai pasitelkti didelių pajėgų policija neturėjo iš ko.
„Klausimas dėl VST pasitelkimo – išvakarėse tikrai tokio prašymo pasitelkti VST nebuvo, nes mes neturėjome informacijos apie galimas grėsmes. Viena iš mūsų išmoktų pamokų, turbūt ir šeštadienį matėm, ir kituose renginiuose, kurie vyko po rugpjūčio 10 dienos, turim mes ar neturim informacijos apie galimas grėsmes, mes ruošiamės taip, lyg tą informaciją turėtume. Tai turbūt esminė išmokta pamoka, kad visada į tokius renginius reikia eiti maksimaliai pasirengus, užsitikrinus rezervą VST pareigūnų, kurie būtų pajėgūs atvykti į pagalbą“, – kalbėjo policijos vadovas.
„Vėtra“ įvesta nebuvo
Jis teigė, kad dėl VST pareigūnų iškvietimo į R. Pocių kreipėsi tiek jis, tiek vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, bet neigė buvusio VST vado žodžius, kad jam nebuvo konkrečiai nurodyta, kiek pareigūnų pasitelkti.
Pasak R. Požėlos, jo kompetencija leidžia į pagalbą iškviesti iki 50 pareigūnų, ministrės – daugiau, o į mitingą buvo iškviesta per šimtas Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų.
„Tie pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir, chronologiškai žiūrint, galima teigti, kad ekipuotų papildomų pareigūnų atvykimas buvo dar vienas dirgiklis, dėl ko minia pradėjo veikti aktyviau. Tuomet buvo priimtas sprendimas, kad policijos pareigūnai, veikdami kartu su VST, pereina į aktyvią operacijos fazę“, – pasakojo R. Požėla.
Policijos vadovas patvirtino, jog kilus neramumams buvo svarstoma galimybė įvesti planą „Vėtra“, tačiau nuspręsta to nedaryti, nenorint dar labiau kaitinti situacijos, kita priežastis – nenorėta viduryje operacijos keisti jos vadovo.
Anot jo, galutinis sprendimas priklausė operacijai vadovavusiam tuometiniam laikinajam Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovui Sauliui Gagui.
„Vėtra“ yra specialusis priemonių planas, dar kartą paakcentuosiu, „Vėtrą“ įveda ne politikas, įveda operacijos vadovas, tuo metu operacijos vadovas buvo Vilniaus VPK laikinai einantis viršininko pareigas. Tuomet vadovas, spręsdamas dilemą dėl planų įvedimo, įvertino visą situaciją, kad prasidėjus operatyvinio veiksmo scenarijui nėra tikslinga keisti operacijos vadovą, kaip žinia, įvedus „Vėtrą“ keičiamas operacijos vadovas, ir vadovavimą pradeda VST atitinkamas pareigūnas“, – kalbėjo R. Požėla.
„Dar vienas svarbus dalykas, kad tame renginyje kartu dalyvavo įvairūs prokremliški veikėjai, ir bet kokius mūsų veiksmus jie galėjo išnaudoti propagandai, todėl nenorėjome atiduoti vadovavimo, kai prasidėjo aktyvūs veiksmai, kad nebūtų naudojama perteklinė fizinė jėga“, – pabrėžė policijos vadovas.
R. Pocius kritikavo riaušių malšinimo sprendimus
R. Pocius interviu portalui teigė, jog tarnybos gerokai anksčiau turėjo įspėjimų, kad prie Seimo kils riaušės tačiau, kadangi buvo delsiama priimti sprendimus, minia įsisiautėjo, o kitą dieną VRM ir Policijos departamento vadovybė viską bandė paaiškinti tuo, jog neva buvo veikiama pagal skandinavišką riaušių malšinimo modelį.
Anot jo, santykiai po šio įvykio su A. Bilotaite tapo įtempti, tačiau „kompromituojančios informacijos apie mane buvo ieškoma iškart po jos atėjimo“.
Riaušėse dalyvavo ir iškviesti VST pareigūnai, tačiau R. Pociaus teigimu, darbas nebuvo koordinuotas.
Birželį Vyriausybė R. Pociui skyrė tarybinę nuobaudą už nepaklusimą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybei. Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria grįsta nuobauda, buvęs pareigūnas ginčija teisme, tačiau trauktis iš pareigų jis nusprendė nesulaukęs teismo sprendimo.
Pareigas R. Pocius paliko šalių susitarimu, jį Vyriausybė atleido praėjusį trečiadienį.
Nuo 2015 metų VST vadovavusio R. Pociaus teigimu, tokį sprendimą teko priimti, nes darbas tapo nebeįmanomas – po daugybės ministrės A. Bilotaitės reikalavimų atsistatydinti iš pareigų sekė nuolatiniai tikrinimai, ar tarnybos vadovas yra darbo vietoje.
Autoriai: Jurgita Andriejauskaitė, Milena Andrukaitytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
