Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai.
Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę šalių vadovai daugiausia dėmesio skirs energetikai ir Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms, kaip palengvinti išaugusių sąskaitų naštą gyventojams.
Šią savaitę Komisija pasiūlė bendrai pirkti dujas, taikyti dinaminius kainų ribojimo mechanizmus, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams, kaip siūlė Lietuva ir dalis kitų Bendrijos šalių.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad šie siūlymai „yra neblogi“.
„Mes pasisakome už dujų kainos viršutinės ribos nustatymą ir manome, kad turi būti įvestas europinio lygio mechanizmas kompensuoti tam skirtumui tarp rinkos dujų kainos ir nustatytos ribos“, – BNS sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
„Dinaminės lubos jau eina į mūsų pusę, tiesa, ten yra daug techninių dalykų, kurie turėtų būti nustatyti, greičiausiai jie laike bus laike vėliau nustatyti, o mums reikia sprendimo čia ir dabar“, – pridūrė ji.
Anot patarėjos, vadovams nesutarus, prie šio klausimo bus sugrįžta energetikos taryboje kiek vėliau spalį.
Dujų kainų luboms labiausiai priešinasi turtingesnės Vakarų ir Šiaurės šalys, kurių sąskaita iš esmės tektų padengti susidariusi skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos viršutinės ribos.
Komentuodamas Komisijos pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog europinės kainų mažinimo priemonės yra geros, tačiau, pasak jo, būtina, kad dujų kainų lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia Komisija.
Sankcijos Rusijai
Bendrijos lyderiai taip pat aptars paramą Ukrainai, tolesnes sankcijas Rusijai.
„Vadovai aptars, kokioje situacijoje šiandien yra pagalba Ukrainai. (...) Bus kalbama taip pat apie Rusijos atskaitomybę“, – sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, tarp klausimų dėl Maskvos atsakomybės – ir specialaus tribunolo steigimas, ir naujas sankcijų paketas.
„Lietuvos manymu, sankcijos turėtų būti tęsiamos, jos veikia. Turėtume rengti devintą paketą“, – kalbėjo prezidento patarėjo.
Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį. Tai buvo aštuntasis sankcijų Maskvai paketas.
ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.
Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.
Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.
Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragina kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
