2022 metais Kultūros ministerijos užsakymu, dalyvaujant Lietuvos kultūros tarybai, buvo atliktas tyrimas „Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo ištirti šias priemones, įgyvendinti išsamias konsultacijas su kultūros sektoriaus atstovais bei pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje strategijos įvairiose kultūros srityse bei geografinėse teritorijose.
Pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto, kultūros atašė ir Lietuvos kultūros tarybos tikslinėms finansavimo priemonėms, susijusioms su kultūros sklaida užsienyje. Tyrimas parodė, kad Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje tikslinėms priemonėms skiriami resursai yra riboti ir per metus siekia apie 1 mln eurų. Lietuvos kultūros tarybos programos, analizuotos tyrime (išskyrus Venecijos bienales), apima apie 3 mln. 500 tūkst. eurų per metus, tačiau jos skiriamos projektams, įgyvendinamiems Lietuvoje ir užsienyje, tad Lietuvos kultūros tarybos pateikiami duomenys apie vykdomus kultūros sklaidos projektus užsienyje nesudaro galimybės įvertinti vykdomų programų tikslingumo ir finansuojamų projektų poveikio bei efektyvumo.
Duomenys rodo, kad pagal kultūros sklaidos sritis tarptautiškiausios sritys yra kinas, turintis šiai sričiai skirtą instituciją – Lietuvos kino centrą, ir vizualieji menai (įtraukiant dailę, fotografiją bei tarpdisciplininius menus), bene trečdaliu mažiau aktyvios yra literatūra ir leidyba, teatras, šokis, cirkas ir muzika. Nedidelis aktyvumas tarptautiniu mastu vykdomose tikslinėse kultūros sklaidos užsienyje priemonėse stebimas dizaino bei archyvų ir bibliotekų srityse.
Pagal kultūros sklaidos užsienyje geografiją svarbiausios valstybės įvairiems kultūros sektoriams, tampančios tikslu daugiau nei pusei projektų, yra Europos Sąjungos valstybės (be Skandinavijos šalių ir kaimyninių valstybių): Vokietija, Italija, Prancūzija, toliau rikiuojasi kaimynės Lenkija, Baltijos šalys ir anglakalbės Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos bei Kanada. Tolesnės plėtros potencialas įžvelgiamas stiprinant esamas kryptis ir daugiau dėmesio skiriant Skandinavijai, taip pat dažnai kaip potencialios rinkos minėti Nyderlandai, Ispanija bei Japonija.
Atliekant tyrimą taip pat diskutuota dėl strateginių kultūros sklaidos užsienyje renginių, tarp kurių dažniausiai minėtos Venecijos bienalės (meno ir architektūros), Frankfurto ir Londono knygų mugės, Kanų kino festivalis ir Berlinalė, Milano dizaino savaitė bei Talino muzikos savaitė.
Su Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis ir tyrimo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti Lietuvos kultūros tyrimų duomenų bazėje.
Nuotrauka iš pixabay.com
