Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu pakeistos Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės, sudarant sąlygas didinti skiriamų lėšų dalį nevyriausybinių organizacijų ir privačių įstaigų administravimo išlaidoms.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas, dėl kurių auga ir Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų administravimo išlaidos. Kultūros organizacijos, atsiskaitydamos už elektrą, susiduria su sunkumais, kurių grėsmė išlieka ir ateities perspektyvoje, prasidedant šildymo sezonui.
Kinta projektų administravimo išlaidų apimtys
Kultūros ministro įsakymu nurodoma, kad Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų nevyriausybinių organizacijų ir pelno siekiančių subjektų 2023 m. projektų administravimo išlaidų limitai didinami iki 50 proc. Šiais metais vykdomiems projektams galioja 2022 m. vasario 22 d. pakeisti administracinių išlaidų ribojimai, nuo buvusių 35 proc. limitą padidinus iki 50 proc., reaguojant į šildymo kainų kilimo problematiką.
Programose „Strateginis kultūros organizacijų finansavimas“ ir „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“ dalyvaujančioms organizacijoms gairėse nustatytas administravimo išlaidų limitas išlieka nepakitęs – iki 60 proc. skirto Lietuvos kultūros tarybos finansavimo – tačiau ir 2023 m. pratęsiama galimybė panaudoti 50 proc. administravimo išlaidų (vietoj anksčiau galiojusių 20 proc.), gavus finansavimą kitose Lietuvos kultūros tarybos programose.
Viešojo sektoriaus subjektų projektams įgyvendinti skirtų administravimo išlaidų dydis taip pat išlieka nepakitęs – ne daugiau kaip 20 proc. Lietuvos kultūros tarybos skirtos lėšų sumos.
Papildomos priemonės iššūkiams suvaldyti
Dabartinė situacija, susijusi su energijos kainų šuoliu ir didele infliacija, yra laikytinos nenugalima jėga, kuri atitinkamai gali koreguoti projektų vykdymo rezultatus. Jeigu projektų vykdytojai susiduria su dideliais sutartų veiklų įgyvendinimo sunkumais, Lietuvos kultūros taryba kviečia teikti argumentuotus prašymus dėl apimčių pokyčių.
„Be abejo, jog stipriai keičiantis aplinkybėms gali būti sudėtinga įgyventi projektų veiklas tokiais būdais, priemonėmis ir apimtimis, kurios buvo suplanuotos dar prieš metus teikiant paraiškas arba metų pradžioje, derinant finansuotų projektų sutartinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties kviečiame projektų vykdytojus peržiūrėti veiklas ir, esant būtinybei, teikti motyvuotus prašymus. Lietuvos kultūros taryba visada buvo atvira ir lanksti, tad ir dabar sieksime rasti geriausią įmanomą sprendimą“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta, kad kylančioms energijos išteklių kainoms ir infliacijai suvaldyti bus taikomos papildomos priemonės, kurios sustiprins nevyriausybinių organizacijų bei privačių kultūros įstaigų veiklų tęstinumą: prie pagrindinio Lietuvos kultūros tarybos biudžeto ketinama pridėti 1,6 mln. eurų.
Lietuvos kultūros tarybos archyvo nuotrauka