Pasienyje su Baltarusija praėjusios savaitės pabaigoje baigtas statyti fizinis barjeras, BNS pirmadienį patvirtino projektą vykdanti bendrovė „EPSO-G“.
Fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela – įrengiama apie 550 kilometrų atkarpose.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
„Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje Vyriausybėje“, – pridūrė „EPSO-G“ atstovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė vėliau teigė, kad speciali komisija pirmadienį patvirtino, jog darbai yra baigti, nors „dar yra tam tikrų dokumentų užbaigimo dalykų“.
Tad komisija turėtų surengti dar vieną posėdį, kad patvirtintų formalų projekto užbaigimą.
I. Šimonytė: liko formalumai
„Bet vertinant patį procesą, skaičius, galime konstatuoti, kad visuose ruožuose, kuriuose turėjo būti nutiesta koncertina, pastatyta nauja tvora arba atnaujinta sena tvora, darbai yra atlikti šimtu procentų ir dabar likę tik tam tikri defektų šalinimo ir dokumentų sutvarkymo darbai“, – sakė premjerė.
Anot jos, „įvairiems rangovams sekėsi įvairiai“, tačiau svarbu, jog projektas buvo baigtas laiku ir už skirtus pinigus.
„Šiandien galiu pasidžiaugti ir padėkoti projekto vykdytojams, kad projektas buvo padarytas ir laiku, ir už numatytą biudžetą“, – sakė I. Šimonytė.
Kartu ji pabrėžė, jog šis barjeras nėra „kažkas, kas gali valstybę absoliučiai apsaugoti nuo nelegalios migracijos“.
„Tokių barjerų, galbūt, ir būtų, bet jų kaina, matyt, būtų tokia, kad nežinau, ar racionalu ją mokėti, juoba, kad saugant valstybės sieną veikia keletas veiksnių – tiek fizinis užtvaras, tiek kitos priemonės, tarp kurių pabrėžčiau stebėjimo priemonių ir kitų IT sistemų svarbą – būtent šis darbas bus iki metų pabaigos vykdomas pagreitinta tvarka“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) minėtus sistemų diegimo darbus turėtų užbaigti dar šiemet.
VSAT: hibridinė ataka intensyvėja
Barjerą pasienyje nuspręsta statyti po pernai kilusio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžio. Lietuva kaltina Minsko režimą to organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
Pastaruoju metu Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų skaičius vėl auga.
Pasieniečiai praėjusią savaitę dukart fiksavo ties siena su Baltarusija per parą apgręžtų neteisėtų migrantų rekordą. Šeštadienį VSAT pareigūnai apgręžė 125 migrantus.
Tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad praėjusią savaitę pasiekus šiemet apgręžtų migrantų rekordus, „darytina išvada, kad Lukašenkos režimas šiuo metu nusitaikė į Lietuvą, kaip pagrindinį hibridinės atakos objektą“.
Anot jo, taip Minskas siekia „diskredituoti mūsų šalies priemones užtikrinant sienos apsaugą“, siekiant paveikti Lietuvos pozicijas Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
„Artimiausiu metu galima tikėtis migracijos srautų augimo, greičiausiai neteisėtos migracijos srautai ar mastas nebus toks, koks buvo praeitais metais, bet kurį laiką reikia pasiruošti aktyviai veikti prie valstybės sienos“, – tvirtino pasieniečių vadovas.
Pastaruoju metu Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų skaičius vėl auga.
Pasieniečiai praėjusią savaitę dukart fiksavo ties siena su Baltarusija per parą apgręžtų neteisėtų migrantų rekordą. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai apgręžė 125 migrantus.
Tvorą padeda gadinti ginkluoti baltarusiai
Jis taip pat patvirtino, kad pastaruoju metu padažnėjo bandymų sugadinti tvorą, prie to prisideda ir ginkluoti bei uniformuoti Baltarusijos pasieniečiai.
„Per paskutinį laikotarpį nuo liepos pradžios iki šios dienos buvo fiksuoti 95 gadinimo atvejai, dauguma jų – tyčiniai gadinimai. Reikia pripažinti, kad Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pareigūnai aktyviai dalyvauja gadinant tvorą“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Jis pabrėžė, kad nors pats barjeras yra Lietuvos teritorijoje, gadinančių tvorą asmenų sulaikyti nepavyko.
„Tai įvyksta žaibiškai, neteisėti migrantai išstumiami per labai trumpą laikotarpį. Tačiau teoriškai įmanomas tokių asmenų sulaikymas. Bet galime konstatuoti, kad šiuo metu matome ne tik civiliai apsirengusius asmenis, kurie bando sugadinti fizinį barjerą, tačiau ir pareigūnus su automatiniais ginklais, jie nešioja įvairius įrankius, kurie naudojami barjero gadinimui“, – kalbėjo pareigūnas.
VSAT vadas pridūrė, kad tarnyba nežino, kiek šiuo metu Baltarusijoje yra migrantų, tačiau turi duomenų, kad dauguma jų renkasi kirsti būtent sieną su Lietuva, o ne su Lenkija ar Latvija.
„Galime tik teigti, kad visi migrantai, kurie atsiranda Baltarusijos Respublikoje, o paskutiniu laikotarpiu beveik visi neteisėti migrantai atsiduria Baltarusijoje ir atvyksta per Rusijos Federaciją, yra nukreipiami būtent prie sienos su Lietuva“, – tvirtino R. Liubajevas.
Visiškai užbaigs per du mėnesius
Fizinio barjero tiesimo projektą vykdančios bendrovės „EPSO-G“ infrastruktūros direktorius Tomas Varneckas žurnalistams sakė, kad tvoros statybų metu ji iš Baltarusijos pusės buvo gadinama nuolat.
Iki šiol jos taisymu rūpinosi „EPSO-G“, tačiau ją perdavus pasieniečiams, už tai bus atsakinga Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
T. Varnecko teigimu, nors tvora pastatyta, dar liko biurokratinės procedūros, defektų taisymas.
„Dar kokį mėnesį ar du užbaigiamuosius darbus darysime“, – sakė „EPSO-G“ atstovas.
Jis pridūrė, kad piko metu tvorą vienu metu statė iki 900 žmonių.
Iš viso pasienyje su Baltarusija įrengta 453 kilometrai naujų tvoros segmentų, dar 76 kilometrų atkarpose atnaujinta anksčiau įrengta tvora, nutiesta 357 kilometrų koncertinos prizmės, susidedančios iš penkių arba šešių vielos spiralių.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Dar daugiau nei 13 tūkst. užsieniečių nuo pernai rugpjūčio buvo pasienyje apgręžti. Dalis iš šioje statistikoje minimų migrantų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
Autoriai: Saulius Jakučionis, Ignas Jačauskas, Augustas Stankevičius
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
