Lietuvai nustojus taikyti neteisėtų migrantų judėjimą ribojančias priemones šimtai užsieniečių pasišalino iš apgyvendinimo vietų. Tai rodo, kad galimybės likti, gyventi ir dirbti Lietuvoje užsieniečių, pernai neteisėtai kirtusių valstybės sieną, nedomina, o prieglobsčio procedūra tiesiog buvo piktnaudžiaujama.
Jungtinio situacijų centro (JSC) suvestinės duomenimis, šiuo metu penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyvena mažiau nei 1400 neteisėtų migrantų. Per šių metų liepą į apgyvendinimo vietas negrįžo daugiau nei 800 Lietuvoje registruotų užsieniečių, birželį fiksuota apie 500-us pasišalinimo atvejų. Nors Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje – dauguma išėjusių iš apgyvendinimo centrų neteisėtų migrantų vis dėlto bando pasiekti kitas ES šalis. Jeigu migrantai sulaikomi kurioje nors kitoje ES šalyje, jie vėliau grąžinami atgal į Lietuvą.
Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, tokia tendencija patvirtina jau anksčiau Lietuvos institucijų ir tarnybų įvardintas įžvalgas, jog neteisėtų migrantų pagrindinis kelionės tikslas – ne prieglobstis Lietuvoje, o turtingesnės Vakarų Europos šalys. Iš daugiau nei 4 tūkstančių nelegaliai į mūsų šalį patekusių migrantų suteiktas tik 138 užsieniečiams, jiems suteiktas prieglobstis ir pradėtas integracijos procesas, visi kiti turės būti grąžinti į kilmės šalis.
„Baltarusijos režimui, kaip šios neteisėtos migracijos krizės organizatoriui, migrantai tebuvo įrankis sukelti chaosą ne tik mūsų valstybėje, kaimyninėse šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Susivilioję Lukašenkos siūloma galimybe „lengvai“ pasiekti Vakarų Europą, jie tapo Baltarusijos režimo įkaitais ir buvo panaudoti hibridinei atakai. Spartus migrantų mažėjimas šalies apgyvendinimo centruose pastaraisiais mėnesiais tik patvirtina – dauguma neteisėtų migrantų prieglobsčio Lietuvoje realiai nesiekė, Lietuva jiems tik tarpinė stotelė ieškant geresnio gyvenimo Vakaruose. Tačiau mūsų žinia aiški ir lieka ta pati – Lietuva ir ES siena neteisėtai migracijai uždaryta“, – sako vidaus reikalų viceministras.
Viceministras A. Abramavičius bei pasienio ir policijos pareigūnai susitiko su Pabradės, Kybartų ir Ruklos, kur apgyvendinti neteisėti migrantai, vietos bendruomenėmis. Panaikinus judėjimo ribojimus daugeliui migrantų, viešojo saugumo situacija išliko stabili ir saugi vietos gyventojams. Jokių rimtesnių incidentų iki šiol neužfiksuota, su bendruomenėmis glaudžiai bendradarbiauja apgyvendinimo centrų atstovai, policijos ir pasienio tarnybų pareigūnai.
Iki rugsėjo 22 d. neteisėti migrantai dar turi galimybę į kilmės šalis grįžti savo noru gaudami 1000 eurų išmoką. Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis grąžinta apie 1040 užsieniečių, iš jų – 670 šiais metais. Dar 20 užsieniečių šiuo metu yra išreiškę norą grįžti į kilmės šalis.
Per metus sustabdyta 11 000 neteisėtų bandymų neleistinose vietose kirsti mūsų valstybės sieną. Nors Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, kuriai naudojami neteisėti migrantai, iš esmės atremta, pavienių bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną stebima kone kasdien.
Šiuo metu vėl stebima intensyvėjanti neteisėta migracija iš Baltarusijos, kurios pasieniečiai atgabena migrantus iki Lietuvos valstybės sienos, nukreipia į vietas, kuriose dar nėra fizinio barjero. Užsieniečiai valstybės sieną bando neteisėtai pereiti tiek didesnėmis grupėmis (25 – 35 asm.), tiek pavieniui. Pastaruoju metu vis dažniau neteisėtai valstybės sieną kerta ne tik Afganistano, bet ir Sirijos, Irano, Tadžikistano ir kitų valstybių piliečiai.
Šiuo metu Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nutiesta maždaug 353 km koncertinos, fizinio barjero įrengta apie 493 km.
VRM nuotrauka
