Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, kurie iš esmės pagerins sąlygas augančioms bendrovėms pritraukti investicijas, paskatins naudoti skaitmenines priemones priimant sprendimus bei užtikrins akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybes pasinaudoti savo teisėmis.
„Pakeitus įstatymą, verslas turės geresnes sąlygas augti, plėstis, mokėti mokesčius ir kurti naujas darbo vietas. Vienas svarbiausių įstatymo projekte numatytų siūlymų – verslas pagaliau galės lengviau leisti privilegijuotąsias akcijas negu galėjo iki šiol“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siūloma atsisakyti griežto privilegijuotųjų akcijų ribos įstatiniame kapitale reguliavimo ir nustatyti, kad privilegijuotosios akcijos be balso teisės galėtų sudaryti ne didesnę kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Šiuo metu maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale yra 1/3. Šis akcijų klasių liberalizavimas ypač aktualus jaunam aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui.
„Lankstesnis akcijų klasių reguliavimas yra itin laukiamas Lietuvos rizikos kapitalo sektoriuje. Viešumoje girdimos sėkmės istorijos, kai startuoliai pritraukia dideles rizikos kapitalo investicijas A, B, C bei tolimesniuose raunduose. Taip įgyjamos skirtingų klasių akcijos su skirtingomis investuotojų teisėmis. Iki šiol Lietuvoje privilegijuotosios akcijos reglamentuotos taip, kad jas pritaikyti rizikos kapitalui faktiškai buvo neįmanoma ir tai buvo didžiulė kliūtis Lietuvos investuotojų ekosistemai, kuri kasmet atlieka šimtus rizikos kapitalo sandorių. Planuojami pakeitimai priartins Lietuvą prie pažangiausių privataus kapitalo rinkos šalių ir padės pritraukti daugiau investicijų į Lietuvos startuolius, juos išlaikyti mūsų šalyje“, – teigė Gerda Sakalauskaitė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė.
Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės teigimu, dabartinis akcinių bendrovių įstatymas neatitinka šiandienos verslo aktualijų ir atbaido užsienio investuotojus, tad pokyčiai būtini.
„Esame susidūrę su situacijomis, kai Rizikos kapitalo fondai investicijų ieškančiam startuoliui nurodo įsteigti valdančią bendrovę Vakaruose dėl brandos trūkumo Akcinių bendrovių įstatyme. Analitikų vertinimais, Lietuvos startuolių sektorius dėl neaiškaus mūsų akcinių bendrovių įstatymo kasmet gali prarasti nuo 100 iki 300 mln. eurų investicijų“, – sako I. Langaitė.
Įstatymo pakeitimais detaliau apibrėžiamos sąlygos, kaip organizuoti nuotolinius visuotinius akcininkų susirinkimus (VAS) elektroninių ryšių priemonėmis. Siūloma leisti balsuoti nuotoliniu būdu tuomet, kai to pareikalauja akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų VAS. Taip pat siūloma naujovė, kad vienbalsiu akcininkų sprendimu bendrovės įstatuose galės būti numatyta, kad VAS organizuojami tik elektroninių ryšių priemonėmis.
Statistika rodo, kad net 76,5 proc. per pastaruosius 3 metus įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) pasirinko minimalų įstatinį kapitalą, todėl, siekiant palengvinti verslo pradžią, siūloma numatyti mažesnį įstatinį kapitalą UAB steigimui. Priėmus siūlomus pakeitimus, minimalus UAB įstatinis kapitalas siektų 1000 eurų, vietoj šiuo metu nustatyto 2500 eurų reikalavimo.
Siekiant sustiprinti smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą, siūloma nustatyti jų turimų akcijų išpirkimo tvarką, kuri leis užtikrinti jų interesus, kai likti akcininku nėra tikslinga, taip pat kai išpirkimo pareikalauja absoliučią daugumą turintis akcininkas. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik listinguojamų bendrovių akcininkai.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai įsigalios po to, kai įstatymą priims Seimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotrauka
