Istorijos negalima perrašyti, iš jos reikia mokytis, o komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
„Šiurkštus šantažas, agresyvus spaudimas, ultimatumų politika, ateinanti iš imperinių Rytų, vis dar gyva. Vis dar reikia rinktis: laviruoti, ieškoti neutraliteto ir menamų kompromisų ar jėgai priešpriešinti susitelkimą, ryžtą ir adekvačią jėgą – mūsų pačių ir sąjungininkų bei partnerių“, – antradienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Ukrainos pavyzdys yra iškalbingas. Jos atžvilgiu – ta pati reikalavimų ir ultimatumų retorika, ta pati „žemių surinkimo“ ideologija, ta pati karinė agresija“, – teigė ji.
Pasak parlamento pirmininkės, Lietuva iš savo istorijos žino, kad po ultimatumų seka agresija.
„Po birželio 15-osios visada ateina birželio 14-oji. Ji gali ateiti ne iškart, tačiau būtinai ateina, jei pradedi laviruoti ir nuolaidžiauti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie Lietuvos okupacijos dieną 1940-aisiais ir kitų metų birželio 14-ąją prasidėjusius trėmimus.
Anot jos, prisimindama savo istoriją Lietuva turi padėti Europai „atsisakyti priklausomybės nuo Kremliaus peršamo XX a. Europos istorijos pasakojimo, taip pat ir apie Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pasekmes“.
„Šiandien Kremlius šį pasakojimą, prisotintą nepagrįstais kaltinimais, cinišku ir įžūliu požiūriu, begėdiškai klijuojamomis etiketėmis, vėl naudoja teisindamas savo agresiją kaimyninėms valstybėms“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Todėl svarbu, kad totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimas taptų integralia Vakarų pasaulio politinės darbotvarkės, kaip kovos su dezinformacija ir hibridiniu karu, dalimi“, – tvirtino ji.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad buvusios lietuvių žmonių aukos įpareigoja neprarasti budrumo ir padėti tai padaryti kitiems.
Kyjivo T. Ševčenkos universiteto doktorantė, istorikė, karo pabėgėlė iš Ukrainos Tetiana Boriak antradienį Seime sakė, kad šiuo metu Rusija, kaip anksčiau Sovietų Sąjunga, deportuoja ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų.
„Šiuo metu tai yra 1,4 mln. ukrainiečių, įskaitant daugiau nei 240 tūkst. vaikų. Jie atsiduria atokiausiuose, skurdžiuose Rusijos regionuose, be pragyvenimo ir bendravimo priemonių. Rusija jau parengė įstatymų pataisas ukrainiečių vaikų įvaikinimui palengvinti. Informacijos apie dešimčių tūkstančių ukrainiečių likimą nėra“, – sakė ji.
T. Boriak teigimu, „kaip ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, Rusija toliau „eksportuoja“ Ukrainos grūdus“.
„Bombarduojamos talpyklos, saugyklos, žemės ūkio technika, minuojami laukai ir jūros, blokuojami Ukrainos uostai. Badas gresia ne tik Ukrainos valstiečiams, kaip ir 1933 metais, bet ir daugiau nei 300 mln. žmonių. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas ciniškai kaltina JAV ir Ukrainos prezidentus dėl tariamo jų noro suorganizuoti „badą planetoje“, – kalbėjo ukrainietė.
Anot jos, nuo 2014 metų okupuotose teritorijose deginamos ukrainietiškos knygos, primetama Rusijos švietimo sistema, grąžinami dekomunizuoti simboliai, vardai.
„Jie bando mus nužudyti – ištrinti savo nusikalstamos imperinės praeities atmintį; paslėpti pavogtą istoriją (juk grivina yra ne Rusijos, o Ukrainos nacionalinė valiuta, o trišakis, kaip kunigaikščio Vladimiro Didžiojo valstybės simbolis, yra ne Rusijos, o Ukrainos herbas) ir pasisavinti Kijevo metropolitą; tęsti savo imperinį egzistavimą užkariaujant naujas teritorijas ir pagaliau išspręsti Ukrainos klausimą“, – tvirtino T. Boriak.
„Jei Ukraina žlugs, laimės ne teisinė, o fašistinė valstybė. Pasaulis niekada nebebus saugi vieta mums ir mūsų vaikams“, – pažymėjo ji.
Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų 1941 metų birželį į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją iš viso įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
