Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių, kuriose yra apgyvendinti neteisėti migrantai, merais aptarė viešojo saugumo rizikas ir prevencines priemones, kurių imsis policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir kitos tarnybos po to, kai neteisėtiems migrantams palaipsniui bus panaikinti judėjimo apribojimai.
Susitikime dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Vilkaviškio, Kauno, Švenčionių rajonų savivaldybių merai, administracijų direktoriai.
VSAT, Migracijos departamento (MD) ir Policijos departamento (PD) vadovai merams pristatė veiksmų planą, kaip vyks migrantų judėjimo apribojimų atlaisvinimas, ir priemones, kurių bus imtasi stiprinant gyventojų ir pačių neteisėtų migrantų saugumą.
„Neteisėti migrantai laisvai judėti mūsų šalyje pradės palaipsniui, jokio masinio išėjimo nebus, tačiau, net ir palaipsniui atlaisvindami jų judėjimą, turime įvertinti rizikas ir būti pasirengę jas valdyti. Rizikų nėra daug, tačiau iš ankstesnių krizių valdymo patirties žinome, kad išankstinis pasirengimas, išankstinis visuomenės informavimas labai pasiteisina ir sumažina nereikalingas įtampas. Taigi šį kartą pasirengėme dar atsakingiau“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Viešajam saugumui užtikrinti PD jau parengė bendrą veiksmų planą. Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės, pavedimu papildomai rengiami ir atskiri saugumo užtikrinimo planai kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į vietos specifiką. Taip pat kiekvienoje savivaldybėse bus paskirtas policijos pareigūnas- koordinatorius, kuris operatyviai reaguos į kylančias problemas ir glaudžiai bendradarbiaus su savivaldybe ir seniūnijomis. Be to, bus organizuojami reguliarūs teisėsaugos institucijų ir savivaldybių susitikimai situacijai aptarti, didesnis dėmesys bus skiriamas vietos gyventojų informavimui ir švietimui.
PD įvertino rizikas ir teigia, kad viešosios tvarkos pažeidimai tikėtini dėl neteisėtų migrantų bandymų išvykti į Vakarų Europos šalis. Nors tokios teisės jie ir neturi, tačiau tikėtina, kad bandymų bus ir dėl to gali padaugėti sukčiavimo, neteisėto žmonių gabenimo atvejų. Taip pat neteisėtų migrantų koncentracijos vietose gali padaugėti neapykantos nusikaltimų, smulkių vagysčių.
Merai tikina, kad savivaldybės ir bendruomenės žinią apie migrantų judėjimo atlaisvinimą sutinka gana ramiai, o numatytos papildomos priemonės dar labiau sustiprins saugumo jausmą.
Šią vasarą daugeliui nelegaliai į mūsų šalį per Baltarusijos sieną patekusių migrantų sueina 12 mėn. terminas nuo jų registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Migrantams apgyvendinti ir išlaikyti per metus jau išleista 35 mln. eurų.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą toliau taikyti griežtus judėjimo apribojimus būtų galima tik teismo sprendimu.
Šiuo metu penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyvena 2 704 migrantai. Tolesni institucijų veiksmai priklausys nuo to, ar užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ar neteisėtas migrantas.
Iš 2 627 migrantų 1 467 migrantai turi neteisėto migranto statusą, nes nepasiprašė arba negavo prieglobsčio ir visi teisminiai ginčai baigti – jie turi būti išsiųsti iš šalies. Dėl neteisėtų migrantų VSAT, kaip ir numatyta įstatyme, suėjus 12 mėn., kreipsis į teismą, kuris spręs dėl judėjimo apribojimų arba alternatyvių priemonių skyrimo.
Teismai individualiai įvertins kiekvieno užsieniečio situaciją, galimybę savarankiškai apsigyventi ir pasirūpinti savimi, skirs atitinkamą priemonę ir nurodys užsieniečio gyvenamąją vietą.
Neteisėti migrantai anksčiau ar vėliau turės būti grąžinti į jų kilmės šalį. Nepaisant to, ar jie gyvens užsieniečių apgyvendinimo centruose, ar savarankiškai, ir toliau bus aktyviai ieškoma galimybių įgyvendinti sprendimą išsiųsti juos į kilmės šalis. Nutarta 1 000 eurų išmokos mokėjimą savanoriškai išvykstantiesiems pratęsti iki rugsėjo 22 d.
Kiti 1 160 migrantų dar vis turi prieglobsčio prašytojo statusą – jų prašymai dar nagrinėjami arba dėl nesuteikto prieglobsčio dar vyksta teisminiai procesai. Įvertinus individualias aplinkybes, dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimus ir toliau priims MD. Tikėtina, kad daugeliui jų judėjimo ribojimai nebus taikomi.
Seimas šiuo metu sprendžia, ar suteikti galimybę dirbti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams. Tokią teisę užsieniečiai įgytų po 12 mėn. nuo užregistravimo MIGRIS dienos. Vidaus reikalų ministerija pritaria tokios galimybės atsiradimui, nes užsienietis galėtų savarankiškai gyventi ir išsilaikyti pats.
VRM nuotrauka
