Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama stiprinti pinigų plovimo ir kitų rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti šio sektoriaus skaidrumą, užtikrinti tvarų tolesnį sektoriaus vystymąsi ir išsamiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.
„Spartus kriptoturto rinkos augimas ir atsirandantys nauji produktai reikalauja papildomo atsakingų institucijų dėmesio, valdant rizikas, ypač susijusias su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmėmis. Į tai atsižvelgiant, imamės proaktyvių žingsnių stiprinant reguliavimą nacionaliniu lygiu, ruošiantis vėlesniems ES lygmens sprendimams. Siūlomi pakeitimai užtikrins didesnį šio sektoriaus skaidrumą ir aukštesnius kokybinius standartus, prisidedant prie tvaraus kriptoturto segmento įsiliejimo į platesnę šalies „Fintech“ ekosistemą. Siūlymų aktualumą sustiprina šiandieninė geopolitinė aplinka – turime užtikrinti, kad pasinaudojant kriptoturto instrumentais nebūtų bandoma apeiti Vakarų sankcijų Rusijai“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įstatymo projekte nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimas, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą. Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 000 eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais LR gyventojais, atstovauti tik vieną įmonę (įmonių grupę), įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Taip pat įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys galimybes efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veikloje, sumažins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo rizikas, mažins kylančią reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei tarptautiniame kontekste.
Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų išsamesnis veiklos reguliavimas yra svarbus ir atsižvelgiant į globalias su kriptoturtu susijusio reguliavimo stiprinimo tendencijas bei geopolitinę padėtį regione, kai daugelis Vakarų valstybių pritaikė finansines ir kitokias sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijai. Sankcijų metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių (bankinių) paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kriptoturtu susijusių teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.
Estijai sugriežtinus reguliavimą, Lietuvoje šiuo metu pastebimas itin spartus kriptovaliutų veikla užsiimančių ir besisteigiančių naujų įmonių skaičiaus augimas. 2020 m. šalyje įsisteigė 8 naujos virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų įmonės, 2021 metais – 188 įmonės, o per kelis pirmuosius šių metų mėnesius – dar per 40 įmonių. Registrų centro duomenimis šių metų kovo 16 d. Lietuvoje iš viso veikė 252 virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų įmonės.
Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti šioje Seimo pavasario sesijoje. Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar šiemet.
Finansų ministerijos nuotrauka
