Reaguojant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, būtina stiprinti gynybinius pajėgumus didinant karių skaičių Baltijos šalyse, po susitikimo Vilniuje pranešė Lietuvos prezidentas ir Vokietijos kancleris.
„Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė Gitanas Nausėda.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) patvirtino, kad Aljanso narės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną centimetrą.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – teigė O. Scholzas.
G. Nausėda akcentavo, kad didinti NATO karių buvimą regione skatina nauja strateginė realybė – Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei. (...) Vertindami Rusijos grėsmę, privalome formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jis teigė, kad Lietuva pasirengusi priimti sąjungininkų karius.
„Sąjungininkų veikimas kartu, vienybė ir solidarumas dabartinėje situacijoje, saugumo aplinkoje yra gyvybiškai svarbūs ir nepakeičiami“, – pabrėžė G. Nausėda.
O. Scholzas pasidžiaugė Vokietijos sprendimu didinti finansavimą gynybai bei vylėsi, kad jį pavyks išlaikyti ir ateityje.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas taip pat tvirtino, kad Baltijos šalių gynyba turi būti pakelta į aukštesnį lygį.
„Aljanso dalyvavimas turi būti padidintas tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ir sprendimai turi būti priimti Madride“, – pabrėžė ji.
„Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią ir aiškų gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – kalbėjo Estijos atstovė.
Ir ji, ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė tikį, kad Vokietijos lyderystė per NATO viršūnių susitikimą Madride padės priimti ryžtingus reikiamus sprendimus, kurie užtikrins Aljanso pasirengimą ateities iššūkiams.
„Labai sveikintina, kad Vokietija pasiryžo sustiprinti savo buvimą Lietuvoje, tai labai sveikintinas ir teisingas sprendimas. Tai stiprins Lietuvą, stiprins Latviją ir stiprins Estiją“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.
Vilnius, Ryga ir Talinas tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Taip pat siekiama stiprinti oro gynybą.
Priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija. Šių valstybių kariuomenių pagrindu tikimasis batalionus išauginti iki brigadų.
Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – iki 5 tūkstančius.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.