Vakar darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka stebėtinai atspari – net ir karo Ukrainoje keliamų naujų iššūkių ir neapibrėžtumo fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, kuris šiais metais turėtų siekti beveik 2 proc. BVP. Infliacija šiemet išliks aukštesnė, tačiau 2023 m. turėtų reikšmingai mažėti blėstant energijos kainų šoko poveikiui. Pasak TVF, trumpuoju laikotarpiu pagrindinis iššūkis yra infliacijos suvaldymas, o žvelgiant į ateitį, svarbu didinti produktyvumą įgyvendinant struktūrines reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„TVF palankiai vertina Vyriausybės veiksmus, kuriais amortizuojamas padidėjusių kainų, ypač energijos, poveikis šalies ekonomikai, verslui ir visuomenei, ypač socialiai pažeidžiamiausioms grupėms. Priimti sprendimai padeda Lietuvos ekonomikai išlikti augimo kelyje net ir didžiulio šoko akivaizdoje, o nutrauktas energijos – dujų, naftos ir elektros – importas iš Rusijos didina mūsų atsparumą ateities sukrėtimams“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Sparčiai po COVID-19 pandemijos atsigavusi Lietuvos ekonomika Rusijos karą Ukrainoje pasitiko stiprioje pozicijoje. Prekybos ryšiai ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos nuosekliai mažėjo nuo Lietuvos įstojimo į ES, o ši tendencija dar labiau paspartėjo po Krymo aneksijos 2014 m. 2021 m. Lietuvos eksporto dalis į Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją bendrai sudarė tik 16 proc., o 90 proc. eksporto į Rusiją sudarė reeksportuojamos prekės, todėl karo įtaka Lietuvos ekonomikai nėra itin didelė.
Pasaulinis energijos ir maisto kainų šuolis ir pasiūlos trukdžiai paspartino infliaciją, kurios metinis dydis 2022 m. gegužę pasiekė 18,5 proc. Visgi, TVF ekspertai pažymi, kad infliaciją didina ne tik išorės veiksniai, bet ir stipri vidaus paklausa, o darbo rinka išlieka įtempta. Šiame kontekste TVF palankiai vertina Vyriausybės atsaką – 2,26 mlrd. vertės paketą, skirtą amortizuoti energijos kainų šoko poveikį šalies ekonomikai, verslui ir visuomenei. Pabrėžiama, kad tolesnės fiskalinės politikos priemonės šoko akivaizdoje turėtų būti tikslinės ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas grupes.
Žvelgiant į vidutinį ir ilgesnį laikotarpį, TVF pabrėžia poreikį ieškoti papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, pavyzdžiui įgyvendinant nekilnojamo turto ir aplinkosauginių mokesčių pakeitimus bei taip išplečiant mokestinę bazę mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių pagrindu. Šiuo atžvilgiu, pozityviai įvertintas Finansų ministerijos pateiktas siūlymas dėl nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimo.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, nepaisant išorės grėsmių sukelto šoko, Lietuvos ekonomika šiemet augs gana sparčiai, o gamybos atotrūkis bus teigiamas. Todėl, žvelgiant į ateitį, papildomas fiskalinis skatinimas nereikalingas, o papildomos valstybės išlaidos turėtų būti tik tikslinės ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes.
TVF vertinimu, bankų sistema Lietuvoje gerai kapitalizuota ir likvidi, bei pasiruošusi atlaikyti net ir didelio masto ekonomikos sukrėtimus. Pabrėžiama, kad įmonių bei namų ūkių finansinė padėtis yra pakankamai tvirta, tačiau spartus nekilnojamo turto kainų augimas išlieka rizikos šaltiniu. Atitinkamai, buvo teigiamai įvertinti Lietuvos banko žingsniai makroprudencinės politikos srityje, įskaitant didesnį pradinio įnašo reikalavimą perkant ne pirmą būstą.
Šiais metais TVF misija ypatingą dėmesį skyrė Fintech sektoriaus analizei bei pinigų plovimo (PP) ir terorizmo finansavimo (TF) prevencinės sistemos vertinimui. Pažymėtina, kad ši analizė bus sudedamoji regioninio PP/TF rizikų vertinimo pratimo dalis, kurį šiemet vykdo TVF ekspertai visose Šiaurės-Baltijos šalyse.
„Vienas iš naujų Lietuvos banko strateginės krypties tikslų yra didinti rinkos dalyvių ir atitikties procesų brandą. TVF ekspertų požiūris šiuo klausimu iš esmės sutampa, o Lietuvos banko veiksmai priežiūros srityje buvo įvertinti teigiamai.“ – teigė G. Šimkus.
TVF pabrėžia, kad nepaisant karo, struktūriniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai išlieka aktualūs, todėl svarbu spartinti reformas švietimo ir sveikatos sektoriuose, o taip pat imtis tolesnių veiksmų klimato kaitos ir energetinio saugumo srityse. TVF nuomone, CO2 komponento įtraukimas vertinant aplinkosauginių mokesčių dydį ne tik sukurtų reikalingas paskatas mažinti energijos vartojimą ir aplinkai žalingas emisijas, bet kartu papildytų ir valstybės biudžetą.
Dvi savaites vykusių konsultacijų metu TVF ekspertai susitiko su Lietuvos banko valdybos nariais ir departamentų atstovais, Finansų ministerijos vadovybe ir ekspertais, taip pat vyko susitikimai su Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
Finansų ministerijos nuotrauka
