Lietuva yra viena pirmųjų, atėjusių į pagalbą Ukrainai, antradienį kreipdamasis į Seimą sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jūs buvote vieni pirmųjų, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai, ir liekate tais, kurie daugiausia rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – sakė jis.
Ukrainos vadovas teigė, kad lietuvių pastangas ir nuoširdumą ukrainiečiai prisimins ilgai. Jis padėkojo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei už jų vizitus jau į kariaujančią Ukrainą.
„Aš dėkingas jums, pone Gitanai (Nausėda – BNS), kad jūs pirmasis (...) priėmėte sprendimą ir perdavėte mums realią pagalbą, tai yra ginklus, „Stinger“ ir visa kita. Tai buvo lyderystės įrodymas“, – sakė V. Zelenskis kreipimosi taip pat klausiusiam Lietuvos prezidentui.
„Lietuvos tauta geriau nei visi kiti supranta, kaip okupantai gali sunaikinti laisvę ir kokia yra nepriklausomybės atkūrimo kaina“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Anot jo, būtent tokia lyderystė reikalinga visam Europos kontinentui.
Kreipdamasis į Seimą V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje Europai iškėlė strateginį klausimą dėl vertybių, kiek jos dar svarbios.
„Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“ – kalbėjo prezidentas.
Šį klausimą jis kėlė kalbėdamas apie Rusijos karių atliekamus civilių žmonių žudymus, kankinimus, prievartavimus.
Pasak V. Zelenskio, Rusija tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš tai, kas dabar vyksta jo šalyje.
„Jie yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, arba Europos pretenzijų galima tiesiog atsikratyti. Jie vadovaujasi labai paprasta logika – visiems reikia prekiauti, visiems reikia naftos, dujų, visi norės Rusijos teritorijos tranzitui, jos rinkos“, – kalbėjo jis.
„Jeigu visi Europoje būtų tokie principingi, taip pat gerbtų vertybes, kaip jūs Lietuvoje – mes didžiuojamės jumis – esu tikras, kad Rusijos valdžia negalėtų tikėtis, jog jie liks nenubausti, todėl greičiausiai ir šito karo nebūtų“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Anot jo, nepaisant to, kad Europos Sąjunga aptarinėja jau šeštą sankcijų paketą Rusijai, jos neduoda norimo rezultato.
Bendrijai vis dar nesutariant dėl Rusijos naftos ir dujų importo embargo, Ukrainos prezidentas suabejojo Europos valia stabdyti karo nusikaltimus bei priversti Rusiją nutraukti karo veiksmus.
„Net pamačius masinių žudynių vietas Bučoje, kituose miestuose, net žinant apie žmonių deportacijas ir stebint, kaip naikinami, bombarduojami miestai, kai kurios valstybės niekaip negali apsispręsti, nors kiek apriboti išteklių importą iš Rusijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis tuo pačiu dėkojo Lietuvai, kad ji pirmoji atsisakė rusiškų dujų.
Ukrainos prezidentas priminė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje šimtai Europos kompanijų ir bankų iki šiol nenutraukė veiklos Rusijoje, jie bando išlaukti.
Į Lietuvos Seimą V. Zelenskis kreipėsi nuotoliniu būdu pasijungęs tiesiogiai iš Kyjivo. Jis kalbėjo ukranietiškai.
Po Ukrainos vadovo kreipimosi Lietuvos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje.
Karinę invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kariniu puolimu jo šalis siekia „denacifikuoti“ Ukrainą ir „demilitarizuoti“ šalį.
Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.
Nuo karo pradžios V. Zelenskis nuotoliniu būdu kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
