Išmokos, skiriamos už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.
„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.
A. Veryga savo ruožtu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.
„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“ – feisbuke klausė parlamentaras.
M. Navickienė nurodė, kad pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.
„Turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, (...) šeimose paprastai būna trys–penki asmenys, kartais ir daugiau. Mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.
Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.
„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M. Navickienė.
Tikimasi integracijos į darbo rinką
Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.
„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai siejami su savivaldybėmis, jie dabar organizuojami tokiu būdu, kad būtų kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.
„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių dalykų tarpusavyje“, – pridūrė ministrė.
Jos duomenimis, šiuo metu yra įsidarbinę per 1,2 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.
„Net ir tie, kurie atvyksta su aukštesne kvalifikacija, bet neturi kalbinių įgūdžių, prašo ir siekia dirbti paprastą rūšiavimo, pakavimo, salės darbuotojo darbą. Užimtumo tarnyba drauge su begale verslo pasiūlymų su tais žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų“, – kalbėjo M. Navickienė.
Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.
Ministrė sakė, kad ši suma visoje šalyje yra vienoda, siekiant, kad daugiau žmonių pasiūlytų apgyvendinimo vietas regionuose.
„Net labiau skatintume apgyvendinimo vietas registruoti regionuose – ten, kur taip pat turime laisvų darbo vietų, tad norėjosi šią sumą turėti universalią, kad ji būtų ta pati visose savivaldybėse“, – teigė ji.
M. Navickienės teigimu, esant 30 tūkst. pabėgėlių, išlaidos šiai priemonei siektų apie 6,3 mln. eurų.
„Turime suprasti, kad viskas, ką mes šioje valstybėje galėsime pasiūlyti nuo karo bėgantiems žmonėms, bus susiję su tuo, koks tai bus skaičius. Jeigu matysime, kad skaičiai bus be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems suteikti negalėsime, ir tada jau sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos“, – sakė ji.
Kol kas lėšos karo pabėgėliams numatytos iš Lietuvos biudžeto, tačiau laukiama Europos Sąjungos įsitraukimo padengiant kai kuriuos kaštus, kuriuos patirs Lietuva ir kitos šalys.
Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.
Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.
Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
