Iki šiol Lietuvoje registravosi keli šimtai nuo karo bėgančių ukrainiečių, tačiau šie skaičiai gali išaugti neprognozuojamai, įspėja premjerė ir vidaus reikalų ministrė.
„Kol kas dar didelio žmonių srauto Lietuvoje nematome, tačiau esame pasirengę jį priimti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Vidaus reikalų ministrės duomenimis, šalyje registravosi keli šimtai ukrainiečių.
„Yra sudėtinga pasakyti, kokie yra skaičiai, kadangi dauguma žmonių tiesiog gali būti atvykę ir nesiregistravę. Mes šiandien turime apie 200 užsiregistravusių asmenų MIGRIS sistemoje, žinome, kad apie 300 asmenų yra atvykę ir pasinaudoja būtent „Stiprūs kartu“ siūlomais pagalbos paketais – apgyvendinimu ir kitais dalykais“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, į Europą atvykusius ukrainiečius sudėtinga suskaičiuoti, nes jie savarankiškai važiuoja pas artimuosius ir gimines, apsistoja viešbučiuose.
„Tik nedidelė dalis asmenų pasirenka pasinaudoti registracijos centru ar kita apgyvendinimo vieta“, – sakė A. Bilotaitė.
Vis dėlto ji įspėja, kad nors dabar karo pabėgėlių antplūdžio nėra, situacija bet kada gali pasikeisti.
„Niekas negali pasakyti, kad kažkuriuo momentu neįsijungs situacija į visai kitą režimą ir kad mes turėsime labai didelius kiekius žmonių“, – teigė ministrė.
Pirmadienį ji tvirtino, kad Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir siūlė, kad Lietuva galėtų vykti jų atsigabenti.
Tačiau dabar ministrė teigia, jog tokio poreikio kol kas nėra.
Anksčiau skelbta, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau vertinami ir kiti scenarijai. Anksčiau kritiniu buvo įvardijamas scenarijus, jeigu šalyje reikėtų pasirūpinti 30 tūkst. pabėgėlių.
Premjerė I. Šimonytė akcentavo, jog skaičiavimai susiję su „komforto lygmeniu“, kurį bus galima pasiūlyti pabėgėliams. Ji neatmetė, kad jeigu Ukrainoje tęsis miestų apšaudymai, išvykstančiųjų iš šalies skaičius gali „labai ženkliai padidėti“.
„Tada mes kalbėsime ne apie būstus, kuriuos Lietuvos žmonės, ar „Stiprūs kartu“, ar savivaldybės yra paruošusias, o apie kažkokias visiškai paprastas, elementarias sąlygas – palapines ir panašius dalykus, nebūtinai Lietuvoje, greičiausiai pirmiausia tose šalyse, kurios turi pasienį, ir kalbėsime apie didelius skaičius, kuriuos Europos Sąjungai tektų tokioje situacijoje persiskirstyti“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Čia mes jau susiprojektuoti kažkokių lubų nelabai galime, nes tai jau bus labai didelė humanitarinė katastrofa, kurią reikės tiesiog dalintis visiems kaip išgalime“, – kalbėjo ji.
Europos Sąjungos sekmadienį skelbtais duomenimis, dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą daugiau nei 7 mln. žmonių susidūrė su būtinybe palikti namus.
Pirmadienio duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą. Ukrainiečių pajėgos aktyviai priešinasi.
Vakarai dėl Kremliaus veiksmų įvedė sankcijas, teikia paramą Ukrainai, stiprina gynybinius pajėgumus.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
