Penktadienį Romoje paminėtos kruvinų įvykių 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje dvidešimt šeštosios metinės. Romos „John Cabot“ universitete surengta konferencija, kurioje pranešimą apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos ir tuometinius istorinius įvykius skaitė Milano katalikų universiteto dėstytojas Alessandro Vitale. Apie sausio 13-osios įvykius pasakojo tą naktį maldai aikštėje prie Seimo vadovavęs kun. Algirdas Dauknys ir Lietuvos televizijos studijoje iki paskutinės minutės kalbėjusi žurnalistė Eglė Bučelytė.

Iš pirmo žvilgsnio Artur Swan ir Ieva Pauliukonytė gali pasirodyti kaip pora iš paveikslėlio: atletiški, ištreniruoti kūnai, nuo veido nedingstanti šypsena ir iš tolo šviečiantis pozityvumas. Tačiau jų abiejų istorijos toli gražu neprimena pasakos. Tam, kad šiandien būtų, kur yra, ir taip atrodytų, jiems reikėjo nueiti ilgą kelią, kuriame pasitaikė ir ašarų, ir daug „tu negali“. Todėl abu jie – naujieji „Reebok“ kampanijos „Be more human“ veidai – nes kiekviena pergalė turi istoriją.

Šiandien Artur (32 m.) – aktyvaus gyvenimo būdo blog‘o „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, subalansuotos  gyvensenos treneris ir mitybos specialistas. Tačiau į sporto salę jis pirmąkart įžengė tik 25-erių. Po to sekė ankstyvi rytai sukąstais dantimis ir vakaras, kai jis ant savęs stipriai supyko.

Sausio 13-ąją Parlamente budėjęs Kasparas Genzbigelis sako, kad ir šiandien nedvejodamas stotų Lietuvos ginti. „Yra vardan ko eiti“, – tikina jis ir priduria labiausiai besižiaugiantis jaunąja, baimės nesukaustytų lietuvių, karta. Su Parlamento gynėju, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininku Kasparu Genzbigeliu kalbėjomės Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.

„Valio! Maironis vėl Kaune“

„Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius... Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 m. Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.

Geriausi  šalies įvaizdžio ambasadoriai yra žymieji sportininkai, todėl jų nuopelnus turime pripažinti ir puoselėti, nes jie savo pasiekimais „apšviečia“ ir mus visus. Pasibaigus sportinei karjerai buvusiai žvaigždei yra ne tik balzamas, bet ir paskatinimas jaunimui žengti sunkiu, daug pasiaukojimo ir atsidavimo reikalaujančiu sportinės karjeros keliu.

Ne tik balso galimybėmis, bet ir akrobatiniais sugebėjimais scenoje nuolat stebinantis dainininkas Donatas Montvydas sako, kad galutinį rezultatą visada lemia įdėtas darbas. Ir visai nesvarbu, ar tai – repeticijų, ar sporto salė.

„Muzika, krepšinis ar verslas – tai tik formos, padedančios kiekvienam realizuoti save kaip asmenybę ir atskleisti savo charakterį. Nebūtina prisirišti prie konkrečios saviraiškos formos, tačiau jeigu kažką darai – tai tik iš visos širdies“, – pabrėžė D. Montvydas.

Įdomus, atviras interviu su Lietuvos operos profesionalu, Lietuvos klasikinės muzikos žvaigžde Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro dirigentu Martynu Staškumi ir italų tenoru bei meno vadovu Donato Ravini apie italų klasikinę muziką, meilę moteriai ir muziko profesijas.

Kiekvienas žmogus savaip leidžia savo laisvalaikį, realizuoja save skirtingoje veikloje ir į gyvenimą žiūri kiekvienas vis kitaip. Turbūt tai priklauso nuo prigimties, gyvenimo sąlygų, o gal paprasčiausiai nuo paties žmogaus. Vieni pyksta, burnoja ir skundžiasi sunkiu jiems skirtu likimu, kiti rūpesčius veja šalin daina, šokiu, melodija ar kelionėmis po margąjį pasaulį. Tarp pastarųjų yra folkloro ansamblio „Alksna“ dalyviai Gitana ir Andrius Laurinavičiai, neįsivaizduojantys kitokio gyvenimo, kaip tas, kurį jie gyvena, kuris jiems įdomus ir teikiantis džiaugsmo.

Mano taip pavadintoji „Svajonių kelionė“ prasidėjo 2016 metų vasario pabaigoje ir baigėsi tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. Į didįjį planą buvo įtrauktas vizitas JAV, kur aplankiau savo draugus, su kuriais susipažinau studijuodama LCC tarptautiniame universitete, ispanų kalbos kursai Gvatemaloje ir galiausiai kelionės tikslas – savanorystė Meksikoje.

Mantas Urnieža prieš kelerius metus, būdamas dar „žalias“ antro kurso informatikos studentas, prisijungė prie Lietuvos technologijų bendrovės organizuojamos „NFQ Akademijos”, o dabar vadovauja tos pačios bendrovės plėtojamo tarptautinio projekto techninei komandai ir pats programavimo moko kitus. Aurelija Kuncevičiūtė žengia panašiu keliu – tik baigusi „NFQ Akademiją“ prisijungė prie pasaulyje didžiausios atostogų būsto paieškos platformos „HomeToGo“ vystymo.

Nors Lietuvoje paplūdimio tinklinio lauke sezonas palyginti trumpas, daugkartinei Lietuvos bei pasaulio čempionei 22-ejų Monikai Povilaitytei tai netrukdo siekti karjeros aukštumų. Prasidėjus žiemos metui sportininkė ir toliau treniruojasi uždarame aikštyne bei pasvajoja apie tinklininkų taip liaupsinamus Rio de Žaneiro paplūdimius.

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Jo kūrybos spausdinta humoro ir satyros rinkinyje „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmų rinkiniuose „Mintys minta mintimis“ (1983), „Buities priebutyje“ (1989). Yra išleidęs humoro knygas „Jausmų sutramdymas“ (1980), „Absurdo sapnai“ (2005), „Paskaityk suaugusiems“ (2006), „Humoreskos be politikos“ (2007), „Absurdo eilėraščiai“ (2007). Taip pat aforizmų knygą „Tūkstantis ir viena mintis“ (2006), eiliuotą romaną „Kančios, arba Mykolas ieško tiesos“ (2009) bei aforizmų romaną „Aistros“ (2014).

Bella Shirin gimė Kaune – po to, kai čia įsikūrė iš koncentracijos stovyklos grįžę jos tėvai. Sovietmečiu, Bellos šeima tapo viena pirmųjų, gavusių leidimą išvykti į Izraelį, tačiau meilės gimtajam miestui Bella nepamiršo net ir prisitaikiusi prie gyvenimo svetur. Pokalbis su charizmatiška moterimi – apie gimtojo Kauno ilgesį ir net kelis dešimtmečius trukusią kelionę namo.

Lietuvoje yra nemažai moterų, kuriančių lėles, bet mažeikiškė Lina Videckienė turi savitą stilių bei skonį, kurie jai leidžia būti vis labiau žinomai bei pareikšti apie save garsiau ir garsiau. Lėlių kūrėja sutiko atsakyti į „Būdo žemaičių“ klausimus.

Lietuviškos muzikos gerbėjų pamėgtas dainininkas Vytautas Šiškauskas gruodžio mėnesį pasitiko su nauju albumu „Akimirkos“. Tai ilgai lauktas atlikėjo studijinis darbas, kurį sudaro net 15 dainų, įrašytų per pastaruosius tris metus. Publikos simpatijų jau sulaukė lyriški kūriniai „Kai mes šalia“, „Ačiū tau“ ir „Žibutė“, o per savo pasirodymus televiziniuose projektuose („Dainų daina“ ir „Kadagys“) Vytautas Šiškauskas sėkmingai pristatė didžiulį ažiotažą sukėlusias naujas dainas – linksma nuotaika užkrečiančią „Oj, oj, oj (visą naktį nemiegojau)“ ir patriotiškumu alsuojančią „Tu man esi“.

Benas Šarka (g. 1963) – menininkas, kurį itin sunku apibūdinti, beveik neįmanoma priskirti vienai sričiai. Gliukų teatro įkūrėjas pats kuria scenografiją, muziką. Jo teatrui egzistuoti nereikia nei pastato, nei pinigų, nei samdomos profesionalų komandos. Savo kūryba, vaidenimaisis, jis siekia universalios meno kalbos, kuri pranoktų vienos ar kitos visuomenės grupės susikalbėjimo kodus. Kalbėdamas apie šiuolaikinio teatro likimą, menininkas ištaria, kad išgyvens tik mylintieji.

Šį ketvirtadienį LRT televizijos eteryje transliuojamas dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“ kvies į pažintį su Kauno rajonu – į kelionę dviračiu po jo apylinkes leisis aktorius Eimutis Kvoščiauskas, kuris gimė ir užaugo Vilkijoje.

Kartais vis dar manoma, kad dizainerių kuriami drabužiai – tik podiumui. Pasak drabužių dizainerės, prekės ženklo „AEG“ ambasadorės Agnės Kuzmickaitės, laikai, kai dizainerio kūrinys turėjo tik estetinę funkciją, jau seniai praėjo. Šiandien dauguma dizainerių kuria ir kasdienai skirtų rūbų linijas, o čia svarbiausia ne tik jų grožis, bet ir ilgaamžiškumas.

Begalinės jo politinės kalbos yra tapusios legenda, tačiau Fidelis Castro (Fidelis Kastras) taip pat mėgo dirbti ligi išnaktų, skaityti ir, ironiška, sportą, vienijantį Kubą ir JAV: beisbolą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas Linas Kukuraitis - prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai yra gimę namuose.

„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį, – yra sakęs L.Kukuraitis. – Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo, džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame procese.“

Kandidatas į ūkio ministrus Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius vertinamas kaip jaunas, energingas ir ryžtingas politikas, siekiantis išsivaduoti iš tėvo, įtakingo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus šešėlio.

Jis yra laikomas vienu iš realiausių kandidatų kitąmet tapti Socialdemokratų partijos pirmininku.

Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime jau 16 metų ūkininkaujantis Bronius Markauskas yra racionalus, drąsus ir į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, prieš daugiau nei dešimt metų su bendražygiais blokavęs kelius, reikalaujant didesnės paramos pieno gamintojams.

Plazdančiais drugeliais mados industrijoje išgarsėjusi dizainerė Agnė Kuzmickaitė įsitikinusi, jog namų interjere, kaip ir drabužių kūryboje, jokiu būdu nereikėtų sekti kitų pavyzdžiais ar juos kopijuoti. „Kiekviena detalė turėtų būti suasmeninta, savita ir atspindinti tam tikrą patirtį ar net gyvenimo etapą. Visada stengiuosi išvengti netikrumo ir įkvėpimo semiuosi iš to, ką pažįstu geriausiai – iš kasdienės aplinkos“, – teigė dizainerė.

2016 metai paskelbti Bibliotekų metais su šūkiu „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Šiais metais buvo siekiama sutelkti dėmesį į bibliotekas ir pabrėžti jų svarbą šalies gyvenime bei vystymesi. Bibliotekų metus globoja LR Prezidentė D.Grybauskaitė.

Šį mėnesį Mažeikių muziejuje jauna dailininkė Simona Merijauskaitė, užaugusi Užlieknės kaime, pristatė tapybos darbų parodą „Kertinis akmuo“. Išskirtinai traktuojanti akmens motyvą ir šiuo metu tyrinėjanti jo erdvines bei spalvines galimybes, dailininkė prisistatė savo gimtajam miestui.