Pasaulis atsidūrė išskirtinėje situacijoje dėl koronaviruso (KOVID 19) . Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių situacijai kontroliuoti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?
Vasario 26 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis iškėlė mintį ir pasiūlė partijoms susitarti ir nekelti panikos dėl koronaviruso, o dirbti vieningai, kad įveikus šį besiartinantį iššūkį, kuris užklupo kitas šalis, jis su laiku prisiartins ir iki Lietuvos. Anot R. Karbauskio kvietimo, “šalies politikai įsipareigotų neskleisti panikos ir dezinformacijos, būti politiškai korektiškais ir objektyvias, dirbti vieningai žmonėms, nesinaudoti koronaviruso situacija savo politiniams tikslams pasiekti. Susitarimą pasirašyti būtų kviečiamos visos parlamentinės partijos.” Bet juk akivaizdu, kad opozicinių partijų siekis yra, kuo didesnės valdančiųjų nelaimės, tada jie tampa laimingesni. Tokia politinė realybė.
Tą pačią vasario 26 d. LR Vyriausybė pirmoji Europoje paskelbė ekstremaliaja situaciją visos šalies mastu, prevenciškai dėl galimo užkrato paplitimo šalyje, nors dar nebuvo nustatytas nei vienas užsikrėtimo atvejis Lietuvoje. Italija apie ekstremalią situaciją visos šalies mastu paskelbė tik kovo 9 d., kai jau užkratas buvo plačiai pasklidęs. Pirmasis užsikrėtimo atvejis Lietuvoje nustatytas vasario 28 d.
Prieštaringai buvo sutiktas Kovo 11 d. renginio uždraudimas uždarose patalpose Seime, neva tai tiesiogiai Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pagerbimo šventės atšaukimas. Kai kas net įžvelgė, kad tai valstiečių noras sugriauti „sąjūdžio vakarėlį“ . Dabar pasigirsta kitų kaltinimų, kodėl visai nebuvo uždraustas ir lauke nepriklausomybės atkūrimo 30 metų minėjimas. Juk tai taip pat susibūrimo masinis renginys jau esant nustatytiems koronaviruso atvejams.
Kovo 12 d. ryte (tada buvo nustatyti 3 užsikrėtę, ištirti 321, o stebimų iki 700) Vyriausybė paskelbė, kad renkasi į posėdį ir bus priimti sprendimai uždaryti ugdymo įstaigas, riboti susibūrimus ir panašiai. Tada Vilniaus meras Remigijus Šimašius suskubo dar nepriėmus Vyriausybei sprendimo užbėgo viešaisiais ryšiais už akių ir spaudos konferencijoje paskelbė, kad jie jau nusprendė uždaryti mokyklas žymiai ilgesniam laikui. Juk akivaizdu, kad tai buvo tik noras išlįsti į viešumą, savivalė, bet ne noras koordinuotai su ekstremalių situacijų centru spręsti problemą. R. Šimašius pusvalandžiu anksčiau savavališkai įveda “savo karantiną” švietimo įstaigoms. Nors kovo 6-8 d. Kaziuko mugės neatšaukė, kas buvo tiesiogiai jo kompetencijoje.
Beje, ir vėliau Vilniaus bei Klaipėdos liberalų merai – Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas labiausiai reiškia politinius pareiškimus, kad centrinė valdžia nesugeba kontroliuoti situacijos.
Buvo tam tikrų tarpsnių, pradėjus plisti koronavirusui šalyje, kai opozicinės jėgos tarsi mirusios. Bet jos niekur nebuvo išnykusios, tiesiog kūrė intrigų, pasinaudojimo situacija savo politiniams kėslams planus.
Kovo 21 d. “Vilmurus” paskelbia apklausos rezultatus, kad du trečdaliai visuomenės teigiamai vertina valdžios priimtus sprendimus sukontroliuojant koronavirusą. Taip pat paskelbiama, kad net 11 proc. punktų pakilo ministro A. Verygos reitingas. Tada socialiniame tinkle pareiškiau, kad laukime stipraus puolimo prieš A. Veryga, juk opozicija neleis taip kilti jo reitingams. Reikia chaoso, nepasitenkinimo, visuomenėje pykčio.
Ilgai laikti nereikėjo, štai po kelių dienų, kovo 23 d. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sukviečia kitų opozicinių partijų atstovus į spaudos konferenciją, kurios pagrindinė mintis, kad valdžia nesusitvarko su padėtimi, praradusi pasitikėjimą (kątik paskelbta apklausa rodo ką kitą) ir reikia pakeisti Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovą, ministrą prof. Aurelijų Verygą. Po valandės viešai pasirodo Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimas toks pat. Čia sutapimas? Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pakartojo kritikos klišes A. Verygos atžvilgiu, pats dezinfekuotas baltuose rūmuose. Lengva kritikuoti tuos, kurie dirbą sunkųjį darba ir savaitgaliais, ir naktimis.
Žiūrėkime dar platesnį kontekstą. Žiniasklaidoje labiausiai apie koronavirusą kalbinamas gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius, VU dėstytojas ir šeimos gydytojas, kuris nėra nei virusologas, nei epidemiologas. Prisiminkime, kaip šis gydytojas Lietuvoje išgarsėjo. Juk jis Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatorius , kuris rengė medikų mitingus prieš valdžią 2018 m. pradžioje.
Medikų sąjūdis, pareiškęs, kad reikia keisti A. Verygą, taip pat savo pareiškime reikalauja sugriežtinti karantino sąlygas, neva A. Verygos yra per švelnios, o štai liberalas Vilniaus meras R. Šimašius priešingai reikalauja atšaukti nuo kovo 24 d. įvedamą grįžusiems iš kitų šalių karantiną savivaldybės numatomose patalpose. Pagrindinė konservatorių ir liberalų partnerė su “tulpių paštu”, buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė A. Verygą prilygino tarsi asilui, kuris ne kad nepatempia koronaviruso plitimo krūvio , bet būtent stabdo pažangą. Čia jau peržengė bet kokią cinizmo ribą.
O pažiūrėkime į realią situaciją kitų šalių kontekste. Palyginkime skaičius, kurie straipsnį publikavus jau bus kiek pasikeitę, bet proporcijos akivaizdžios, kad Lietuvoje padėtis kontroliuojama normaliai, kiek įmanoma kitų šalių kontekste. O užsikrėtusių skaičius auga ir augs tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, tik svarbu kokiais tempais ir palyginus su kitomos šalimis. Reikėtų žiūrėti santykinį dydį, kiek tenka tūkstančiui gyventojų užsikrėtusių. Keli pavyzdžiai: Šveicarijoje gyventojų per 8 mln. - nustatyta užsikrėtusių 8800, Kipre per milijoną gyventojų – užsikrėtusių 116 , Maltoje apie 500 tūks gyventojų – užsikrėtusių 106. Estijoje milijonas 300 tūks. gyventojų – užsikrėtusių nustatyta 350, Latvijoje – milijonas 200 tūkst. gyventojų – užsikrėtusių, kaip ir Lietuvoje, artėjama iki 200 užsikrėtusių. Lietuvoje gyventojų apie 2 mln. 800 tūkst. Taigi pirmiasia būkime paprasčiausiai objektyvūs, nekelkime panikos, bereikalingo susipriešinimo.
Kol kas 95 – 96 proc užsikrėtusių koronavirusu, kovo 24 d. duomenimis, yra įvežtiniai, kita dalis atsekami pagal užsikrėtimą nuo parvykusio iš užsienio grandinę. Kur neįmanoma nustatyti užsikrėtimo grandinės kol kas dar yra itin mažai. Tad susitelkime, kad užkratas būtų kontroliuojamas.
Bet dar tolimesnis klausimas, kada rimtai pradėsime mažinti lėtinių neinfekcinių (neužkrečiamų) ligų pandemiją, kuri Lietuvoje pastoviai yra aukšto lygio. Tik su ja mes esame apsipratę. Nuo rūkymo, alkoholio vartojimo, nesveikos mitybos (persivalgymo), fizinio aktyvumo trūkumo, neigiamo mąstymo, pykčio kasmet miršta tūkstančiai, bet juk sakoma, kad vieno žmogaus mirtis yra tragedija, o tūkstančių tik statistika.
Ir šia koronaviruso nelaime ciniškai politikai neturėtų naudotis savo žinomumui parodyti, kol kas sunkiai kai kuriems politikams sekėsi su šia korona susidoroti.
Juozas Dapšauskas
Sveikatingumo metų iniciatorius
